Zervynos - vienintelis išlikęs etnografinis gatvinis kaimas Lietuvoje
Kadangi šiame kaime tu negalėsi pasitikrinti savo facebooko paskyros ar pasiskambinti draugams, nes čia nėra jokio ryšio. Taip, čia 21-asis amžius ir tai Lietuvos teritorija, kurioje vis dar nėra šių dalykų.
Nors vietiniai gyventojai jau yra įgudę ir žino įvairius taškus ant kalno, kuriuose galima "pagauti" ryšį ir pasiskambinti kur reikia, tačiau kokybė nebus gera.
Iš kitos pusės, tai ideali vieta poilsiui visomis prasmėmis. Tavęs nieks netrukdys darbo ar kitais reikalais, nes čia nėra ryšio, aplink tik ramybė, Dainavos giria ir tekanti Ūlos upė. Ko daugiau reikia, norint pabėgti nuo miesto šurmulio?
Taigi, pradedame ekskursiją po etnografinį, gatvinį Zervynų kaimą.. Kuris yra vienintelis išlikęs etnografinis gatvinis kaimas Lietuvoje.
Kaimas yra Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas iš kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Kur baigiasi asfaltuotas kelias, ten prasideda Zervynos.. šiame kaime negalima kloti asfalto.
Įvažiavus į kaimą, kairėje pusėje yra kapinės, o šalia jų buvusi Zervynų mokykla, kurioje dar teko mokytis mano mamai. Mokykla savo veiklą baigė 1975 metais, joje vaikus mokydavo vienas mokytojas, o paskutiniais metais mokykloje buvo trys klasės - 3, 2 ir 1. Paskutinėje laidoje buvo penki pirmokai, du antrokai bei tiek pat trečiokų. Įsivaizduojate dabar mokyklą su 9 mokiniais ir vienu mokytoju? Vėliau šią mokyklą nusipirko, o ji virto paprastu, atnaujintu namu.
Judame į dešinę, link kaimelio centro, iš abiejų pusių mus pasitinka atnaujinti namų bei tvartų stogai, kuriuos finansavo Norvegijos fondai skirdami beveik milijoną eurų, Lietuvos valdžia griūvančiam kaimui lėšų neatrado.
Jeigu ne šios lėšos kaimui grėsė išnykimas, kadangi kaime gyvena dauguma senyvo amžiaus žmonių, kurie atnaujinimui neturėjo nei pinigų nei sveikatos.
Pastatų likimas buvo aiškus..
Važiuojant pro Zervynas, jaučiasi senovės dvasia.. Kiek iš pasakojimų atsimenu, tai šiame name (troboje) gyveno barzdotas senolis, kuris nuolat skaitė knygas. Jam šiuo metu 65-70 metai, nors prieš 10 metų jis man jau buvo senolis.. 
Pas jį ir dar keliose sodybose yra išlikę šiaudiniai stogai, kurie labai gražiai žiūrisi. 
Truputis istorijos apie patį kaimą: Rašytiniuose šaltiniuose Zervynų kaimas minimas nuo 1742 m. Merkinės parapijos gimimų metrikų knygose. XVIII a. dešiniajame Ūlos krante esanti dalis priklausė Varėnos seniūnijai bei dvarui ir dalis kaimiečių ėjo lažą. Ji buvo išsivysčiusi iš bajorkaimio. Tuo tarpu kairiajame krante buvusi kaimo dalis priklausė Kaniavos seniūnijai, girininkijai ir dvarui. Ji kilo iš miško žvalgų gyvenvietės ir mokėjo činšą.
Kaimo gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba ir medžiokle, rinko miško gėrybes, pynė iš šiaudų, vytelių ir balanų, audė. Garsėjo bitininkyste ir bitininkais-drevininkais. Medžiai su išskobtomis drevėmis saugomi kaip gamtos paminklai. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 235 žmonės, iš kurių 230 užsirašė lietuviais ir 5 žydais.
Kaimo viduryje yra skirtingų metų statytų trijų kryžių grupė. Aukštas kryžius pastatytas ant Ūlos kranto, dar vienas – kryžkelėje prie kapinių. Pagrindinius tris kryžius matote viršutinėje nuotraukoje.
Judame toliau.. Ties staigiu posūkiu, kairėje matome Lietuvos prozininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Apučio namą, kuris mirė 2010 m. Įvažiavus į jo kiemą ir paėjus kiek toliau pamatysite senąjį Zervynų kaimo ąžuolą, kuris yra valstybės saugomas nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. 
www.lrytas.lt nuotr.
Privažiuojame medinį tiltą per Ūlą, kuris buvo atnaujintas praėjusiais metais. Pasukus į dešinę ir paėjus maždaug kilometrą atrasite geležinkelio trasą - Marcinkonys-Varėna-Vilnius. Per Ūlą yra nutiestas geležinis tiltas, nuo kurio atsiveria gražus vaizdas link upės. 
Negalima, bet jeigu mėgstat adrenaliną, gražų vaizdą ir naujus potyrius, siūlyčiau lysti po tiltu, užlipti ant metalinių konstrukcijų ir atsidaryti skanaus vyno butelį kartu su savo mergina. Būkite atsargūs! 
G.Navionio nuotr.
Grįžtame nuo geležinkelio ir pabaigiame savo pasivaikščiojimą po Zervynas, einant pro medinį tiltą, tiesiai sutinkame jau labiau modernesnes sodybas, Pavilnio šaltiniuotą upelį ir Zervynų drevėtas pušis, kurių aukštis nuo 12 iki 18 metrų. Jos taip pat saugomos valstybės nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. Šios pušys yra senosios drevinės bitininkystės reliktai. Jų kamienuose išskobtos drevės, kuriose seniau laikytos bitės. 
Jeigu atklydote čia pavasarį, tai už drevėtų pušų yra pilnas kalnas žibučių ir gražus Pavilnio upelio vaizdas. Prisirinkite pavasarinių gėlių, atsisėskite ir pasigrožėkite gamta, nes tai nerealus jausmas.
Mūsų ekskursija po Zervynų gatvinį kaimą baigėsi.. Tikiuosi Jums patiko, o mūsų projektą galite paremti - https://www.patreon.com/opeliuperlietuva. Ačiū.
Linkėjimai,
M&G komanda.
3 komentarai - Zervynos - vienintelis išlikęs etnografinis gatvinis kaimas Lietuvoje
Yra Daržininkai, Dargužiai, jeigu aplink Čižiūnus. Taip, tai senasis akmenimis grįstas kelias į Vilnių. Jis ėjo pro Pučkornis(senajį partankų gamyklos kaimą, kuris buvo vienas iš dviejų Lietuvoje), prie pat Naujųjų Valkininkų. Ir tasai kelias yra minimas dar nuo Vytauto laikų(Valkininkų dvaro laikų), tik jo lokacija šiek tiek pasikeitė projektuojant dabartinį plentą.
Pvz: Čižiūnai, Varėnos rajone, visai ilgas gatvinis kaimas ir dar gatvė grįsta akmenimis. Kiek pamenu tai kelio iš Vilniaus į Varšuvą likučiai.